Amateursportler

sportininkas mėgėjas statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Žmogus, kuris nuosekliai tobulina savo fizines galias, sportinį meistriškumą ir yra įsitikinęs, kad tai būtina jo sveikatai, fizinei bei dvasinei gerovei. Sportininkas mėgėjas savo, artimųjų, visuomenės džiaugsmui dalyvauja sporto varžybose, griežtai laikydamasis tarptautinių taisyklių ir negaudamas iš to jokios materialinės naudos. Reikiamų sąlygų rengtis atsakingoms varžyboms ir siekti gerų rezultatų sudarymas (sporto stovyklos, atlyginimas už transportą, prarastas darbo dienas ir individualų sporto inventorių, darbingumo atgavimo priemonės, stipendijos) nėra sportininko mėgėjo statuso pažeidimas.Pirminė žodžio mėgėjas reikšmė – žmogus, dalyvaujantis bet kurioje meno, amato, žaidimo, sporto ar kitoje veikloje tik savo pasitenkinimui ir pasilinksminimui. Sportininkas mėgėjas apibūdinimas pirmą kartą pasirodė XIX a. pradžioje Anglijoje. Mėgėju buvo vadinamas XIX a. vidurio Anglijos džentelmenas, niekada nedalyvavęs kartu su profesionalais atvirose varžybose nei dėl piniginio atlygio, nei dėl prizų ir savo gyvenime nedirbęs kūno kultūros mokytoju, instruktoriumi arba mechaniku, amatininku, juodadarbiu; kas turėjo profesinių (amato) gabumų, nebuvo leidžiamas į mėgėjų sportą. Antai 1923 m. irklavimo varžybose Oksforde vienam iš komandos narių – valtininkui – uždraudė dalyvauti varžybose.Pagal 1894 m. TOK nuostatą sportininkas mėgėjas gali būti kiekvienas žmogus, niekada nedalyvavęs atvirose varžybose, nesivaržęs dėl piniginių prizų ar pinigų, nestojęs į sportinę kovą su profesionalais ir nedirbęs mokamu kūno kultūros mokytoju arba instruktoriumi.Pagal 1920 m. TOK nuostatą – kiekvienas žmogus, galintis varžytis olimpinėse žaidynėse, jei niekada: nedalyvavo varžybose dėl piniginio prizo, pinigų arba jokiose lažybose; nebuvo apdovanotas jokia pinigine parama už dalyvavimą varžybose (gali būti atlyginamos tik varžybų išlaidos); negavo jokios premijos už varžybose sugaištą laiką (2 savaites); nepardavė ir neužstatė varžybose iškovotų prizų.Pagal 1958 m. TOK nuostatą – kiekvienas sportininkas, kurio dalyvavimas sporto varžybose nebuvo ir nėra susijęs su materialinės naudos siekimu.Pagal XX a. 7-ojo dešimtmečio TOK nuostatą – sportuojantys savo malonumui, poilsiui asmenys, kurių sportinės veiklos pagrindas yra sporto pomėgis, o ne suinteresuotumas gauti algą arba atlygį už sportavimą.Pagal 1971 m. TOK nuostatą – sportininkas, kuris laikosi tradicinės olimpinės dvasios ir etikos, sportuoja poilsio valandomis, negaudamas už tai jokio atlygio. Sportas neturi būti jo gyvenimo šaltinis. Sportininkas mėgėjas turi turėti savo pagrindinę profesiją, kad garantuotų savo dabartį ir ateitį. Jis negali būti profesionalas dabar arba anksčiau buvęs profesionalu; neturi būti treneris, kūno kultūros mokytojas; gali dalyvauti olimpinėse žaidynėse.1987 m. Atleto kodekse rašoma, kad, norėdamas dalyvauti olimpiniame sąjūdyje ir olimpinėse žaidynėse, sportininkas mėgėjas turi gerbti Olimpinę chartiją, taip pat savo sporto šakos tarptautinės federacijos taisykles, kurioms pritaria TOK, ir jų laikytis.Taip beveik išnyko riba tarp mėgėjų ir profesionalų. atitikmenys: angl. amateur athlete; amateur sportsman vok. Amateur, m; Amateursportler, m rus. спортсмен-любитель